Mityba

BARF mityba: kokia nauda gyvūnams ir kam gali pakenkti

BARF mityba: kokia nauda gyvūnams ir kam gali pakenkti
Atgal į praeitį! Pasauliui modernėjant kai kurie iš mūsų vis dažniau atsigręžia į praeitį, ir netgi labai tolimą. Tarp žmonių populiarėja paleomityba, kuri paremta pirmykščių žmonių maitinimosi įpročiais, o tarp naminių gyvūnų augintojų – šėrimas BARF, kuris irgi susijęs su gyvūnų protėvių mityba iki jų prijaukinimo.

Atgal į praeitį! Pasauliui modernėjant kai kurie iš mūsų vis dažniau atsigręžia į praeitį, ir netgi labai tolimą. Tarp žmonių populiarėja paleomityba, kuri paremta pirmykščių žmonių maitinimosi įpročiais, o tarp naminių gyvūnų augintojų – šėrimas BARF, kuris irgi susijęs su gyvūnų protėvių mityba iki jų prijaukinimo.

BARF mitybos nauda 

Ką reiškia šėrimas BARF ir kaip jis išpopuliarėjo? 1993 m. australas veterinaras Ianas Billinghurstas pasiūlė suaugusių šunų šeimininkams savo augintinius šerti neapdorotu maistu iš mėsos, grūdų ir daržovių. Tokią mitybą jis pavadino BARF – Bones and Raw Food (ėdalas iš kaulų ir neapdorotų produktų), arba Biologically Appropriate Raw Food (biologiškai tinkamas neapdorotas ėdalas).

Kodėl ši mityba populiari ir kam ji visgi netinkama? Veterinaras I. Billinghurstas iškėlė mintį, kad suaugę šunys gyventų sveikiau, jei būtų šeriami taip, kaip ėdė jų protėviai prieš prijaukinant laukinius gyvūnus, tai yra, termiškai neapdorotus kaulus su mėsa, daržoves. Specialistas tvirtino, kad grūdų pagrindu pagamintas ir prekybos centruose parduodamas ėdalas kenkia šunų sveikatai. 

Mityba – jautri tema, todėl, žinoma, dalis veterinarų ir ėdalo gamintojų priešinosi australo veterinaro mintims, bet net ir priešininkai sutiko, kad BARF mityba naudinga šunims bent keliais aspektais.

Šeriami BARF šunys:

  • pasižymi didesniu energijos lygiu;
  • turi gražesnį kailį;
  • jų oda sveikesnė;
  • švaresni dantys ir geresnis kvapas;
  • jų išmatos mažesnės. 

BARF meniu sudaro:

50 proc. kaulų ir 50 proc. mėsos 

arba 

60–80 proc. mėsingų kaulų ir 20–40 proc. vaisių (obuoliai, kriaušės, apelsinai, greipfrutai), daržovių (brokoliai, špinatai, salierai, morkos), subproduktų (gyvūnų kepenys, širdys, inkstai), mėsos, kiaušinių, pieno produktų, grūdų. 

Susidomėjimas BARF mityba ypač išaugo po 2007 m., kai kilo skandalas aptikus gyvūnų ėdale melamino – pavojingos žmonėms ir gyvūnams cheminės medžiagos. Šunims ir katėms, kurie buvo šeriami melaminu užterštu maistu, išsivystė inkstų nepakankamumas. Šeriant gyvūną neapdorotu ėdalu išvengiama nepageidaujamų cheminių medžiagų, o tie, kurie pasirinko išbandyti BARF mitybą, teigia pamatę teigiamų rezultatų. Šeimininkai sako, kad tokį ėdalą geriau toleruoja šunys jautriu skrandžiu. 

BARF ėdalo nauda: jis natūralesnis, išvengiama kenksmingų priedų, ėdalas natūraliai yra riebesnis, todėl gyvūno oda ir kailis gražesni. Dėl „tikresnio“ ėdalo gyvūnas būna energingesnis ir maistas geriau įsisavinimas. Aukštos kokybės produktuose būna daug naudingų vitaminų, mineralų. Nors BARF mitybos privalumų yra daug, bet visgi ji tinkama ne visiems gyvūnams. 

Kam netinka šėrimas BARF 

Nors šėrimas BARF pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja, reikėtų turėti mintyje, kokiais atvejais jis netinka arba gali būti pavojingas. 

BARF pavojai: 

  • bakterijos; 
  • kalcio ir fosforo trūkumas; 
  • riebalų, baltymų perteklius; 
  • vitamino A toksiškumas. 

Pirmiausia kritika šėrimui BARF kyla dėl namuose ruošiamo ėdalo. Šeimininkai, nors ir norėdami geriausio savo keturkojams, jiems gali visgi netyčia pakenkti. Termiškai neapdorota mėsa gali pernešti gyvybei pavojingų ligų sukėlėjus – salmoneles, E.coli bakterijas, kampilobakterijas, listerijas, norovirusus. Naminiai gyvūnai, ėdantys užkrėstą mėsą, patys gali susirgti ir/arba tuštindamiesi paskleisti pavojingas bakterijas į aplinką, taip platindami jas ir kenkdami aplinkai. Didžiausia grėsmė iš išvardytų bakterijų yra salmonelės. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje dėl susirgimų salmonelėmis kasmet nugaišta apie 200 gyvūnų (https://veterinaryrecord.bmj.com/content/181/15/384.2). Salmoneles gali nužudyti tik karštis. Jei patys gaminate ėdalą namuose, jums būtina dažnai dezinfekuoti lenteles, ant kurių ruošiate ėdalą, peilį bei rankas, kad išvengtumėte bakterijų. 

Bakterijos yra pati didžiausia grėsmė pradedant šerti savo katę ar šunį BARF principu, bet reikėtų turėti mintyje ir pačios mitybos sudėtį. Kadangi vartojama daug natūralios mėsos, per daug riebalų gali sukelti gyvūnui lengvos formos anemiją. Remiantis BARF šėrimo principu gali pritrūkti kalcio ir fosforo, dėl to gresia kaulų lūžiai ir dantų problemos. 

Kitas BARF mitybos trūkumas – dažnai ėdant neapdorotus mėsos subproduktus, kuriuose yra daug kepenų, gyvūnas gali gauti per daug vitamino A, kuris gali sukelti apsinuodijimą, jei bus taip šeriamas ilgą laiką. 

BARF mityba dėl didelio baltymų kiekio netinka gyvūnams, kurie turi problemų su inkstais arba kepenimis. Jei visgi užtikrintai norite pradėti šerti BARF ėdalu gyvūną, kuris serga pankreatitu ar turi virškinimo sutrikimų, jį pirma reikia pratinti prie namuose virto ėdalo ir tik po truputį pereiti prie neapdoroto. Gyvūnai, kurie serga onkologinėmis ligomis, kuriems taikoma chemoterapija, taip pat neturėtų būti šeriami neapdorotu ėdalu. Jauniems šuniukams nerekomenduojama BARF mityba, nes joje trūksta kalcio ir fosforo, todėl jie gali prasčiau augti ir patirti kaulų deformacijų. 

Kitas kriterijus – kaina. Šerti šunį neapdorotu ėdalu iš mėsos, daržovių, yra gerokai brangiau nei įprastu. Tačiau jei norite pasiūlyti savo augintiniui šią mitybą ir jaučiate, kad jam tai bus į naudą – mėginkite. Svarbiausia, kad būtumėte sveiki. 

Neturintiems laiko patiems ruošti namuose ėdalo savo gyvūnams, „Dr. Clauder‘s“ siūlo jau pagamintą konservuotą BARF ėdalą. Šis variantas ypač tiks, jei kol kas norite tik išbandyti BARF šėrimą su savo keturkoju. Turite platų „Dr. Clauder‘s“ produktų pasirinkimą – mėsos arba mėsos ir daržovių konservus, tinkamus tiek katėms, tiek šunims. Ėdalą galite praturtinti grynais žuvų arba sėklų aliejais, kurie papildys mitybą nepakeičiamomis omega-3, omega-6 rūgštimis ir naudingais vitaminais.