Mitas: kastracija ir sterilizacija atliekama subrendusiems gyvūnams
Naminiai gyvūnai – katės, šunys, šeškai, triušiai – įprastai sterilizuojami arba kastruojami sulaukus maždaug 4–6 mėn. Tačiau amžiaus ribos, kada vėliausiai galima atlikti šią operaciją – nėra. Geriausią laiką, kada atlikti operaciją, rekomenduojama aptarti su veterinaru.
Mitas: reikia sterilizuoti tik kalytes
Tiek patinus, tiek pateles veikia hormonai, todėl jų elgesys paaštrėja: patinai gali imti teršti namuose, šlapintis ant baldų, niokoti juos. Gyvūnas gali pabėgti iš namų ieškodamas partnerio. Patelės kraujuoja, katės – naktimis kniaukia. Atsakinga kastruoti tiek patinus, tiek pateles, net jei gyvenate uždaroje aplinkoje, kad išvengtumėte nepageidaujamos vados. Vedžiojami nekastruoti šunys gali ištrūkti iš akių ar nutraukti pavadį ir imti ieškoti poravimosi galimybės. Tai gali ne tik lemti patelės apvaisinimą, bet ir žmonių išgąstį ar net sužalojimus.
Mitas: kastracija ir sterilizacija žaloja gyvūną
Kačių, šunų ir kitų naminių gyvūnų kastracija arba sterilizacija yra saugi kvalifikuotų veterinarijos gydytojų atliekama procedūra. Jos metu gyvūnui taikoma narkozė, kad jis nejustų jokio skausmo. Patinui kastracijos metu prapjaunamas kapšelis ir pašalinamos sėklidės, patelei sterilizacijos metu – kiaušidės ir gimda. Sterilizacija patelėms yra sudėtingesnė nei kastracija patinams, nes reikia atverti pilvo ertmę, bet atsigavimo laikas yra panašus.
Gyvūną galite parsivežti namo tą pačią dieną. Čia svarbu jūsų rūpestis ir dėmesys po operacijos. Stebėkite, kaip gyvūnas jaučiasi, ar pernelyg nelaižo gyjančio pjūvio. Jei augintinis dažnai laižosi, veterinaras rekomenduos kremą arba apsauginę apykaklę.
Mitas: kastracija ir sterilizacija pablogins augintinio būdą
Atvirkščiai – agresyvesnis, teritoriją namuose žymėjęs, daiktus graužęs gyvūnas taps ramesnis, švelnesnis. Jis mieliau elgsis ir su jumis, ir su kitais keturkojais, svetimais žmonėmis. Gyvūnas po kastracijos nebeimituos poravimosi akto. Tyrimai rodo, kad patinų kastracija maždaug trečdaliu sumažino agresijos atvejų su kitais namuose auginamais šunimis, 30 proc. – su šeimos nariais, 20 proc. – nepažįstamais šunimis, 10 proc. – nepažįstamais žmonėmis. Nors agresija, kurią sukelia vyriški hormonai, sumažės, reikia atminti, kad savo augintinį reikia dresiruoti ir po kastracijos. Taip pat pastebima, kad po kastracijos šunys rečiau ženklins teritoriją, nors pats elgesys (kojos pakėlimas) gali išlikti.
Mitas: kastracija ir sterilizacija sukels papildomų ligų
Kastracija patinams pašalina riziką susirgti sėklidžių vėžiu ir labai sumažina prostatos ligų tikimybę. Tai yra dvi itin dažnos ir rimtos vyresnių šunų patinų sveikatos problemos, kurias kastracija gali išspręsti. Daugeliui vyresnių šunų, kurie nėra kastruoti, dažnai išsivysto prostatos ligos ar sėklidžių navikai, jei jie išgyvena iki pakankamai brandaus amžiaus. Kastracija taip pat gali sumažinti perianalinių navikų ir tarpvietės išvaržų riziką. Patelėms po sterilizacijos rečiau diagnozuojamas pieno liaukų vėžys, gimdos, kiaušidžių ligos.
Dar viena nauda – ilgesnis gyvenimas. Kastracija patinams užtikrina apie 18 proc. ilgesnį gyvenimą nei nekastruotiems, sterilizuotos patelės gyvena maždaug 23 proc. ilgiau nei nesterilizuotos patelės.
Po kastracijos, sterilizacijos reikia pakeisti ir gyvūno mitybą, kad jis nepriaugtų papildomo svorio. Pasikeitę hormonai ir per didelis riebalų kiekis maiste, mažai judėjimo, gali lemti svorio problemas ir su tuo susijusias kitas sveikatos rizikas.
Tikimės, kad šie dažnai girdimi mitai sulaužyti ir galėsite sąmoningai apsispręsti, kaip elgtis su savo naminiu gyvūnėliu. Kastracija ir sterilizacija yra visiškai normali ir įprasta procedūra, kuri saugo nuo ligų ir ilgina gražų gyvenimą kartu.