Sveikata

Naminių gyvūnų stresas

Naminių gyvūnų stresas

Naminių gyvūnų stresas: kas jį sukelia ir kaip įveikti

Patirdami stresą imame kitaip elgtis, gali sutrikti virškinimas, imti skaudėti galvą, tampame nepakantūs. Mūsų augintiniai taip pat patiria stresą, kuris juos priverčia elgtis kitaip. Dažnai tas poveikis būna nemalonus ir mums: katės drasko baldus, šlapinasi namuose, šuo gali imti kaukti, draskyti daiktus dėl vienišumo baimės, išgirdęs nemalonų triukšmą, pavyzdžiui, signalizaciją, fejerverkus. Ilgalaikis stresas kenkia, todėl reikia surasti streso priežastį ir pašalinti streso šaltinį, jei įmanoma. Stresas silpnina imunitetą, ilgainiui gali sukelti virškinimo problemų, gyvūno elgesio sutrikimų. Kaip padėti savo keturkojams – atskiri patarimai kačių ir šunų savininkams.

Nepageidaujamas katės elgesys: kaip atpratinti nuo daiktų „žymėjimo“, nagų galandimo

Katė, patirdama stresą, ima vertikaliai galąsti nagus, žymi šlapimu namuose baldus, durų staktas. Kokiais atvejais tai gali įvykti?

Vietos pakeitimas arba kelionė. Katės yra gana sėslios ir aplinką tyrinėja po truputį. Jei po nemalonios kelionės transportavimo dėžėje naujoje vietoje nebus nieko pažįstamo, jai kils stresas. Tikėtina, katinas slėpsis kampe, palįs po spintele ar tūnos giliausiame vonios kambario plyšyje. Dėl streso katė gali draskytis, šlapintis namuose. Prie kelionės pratinkite namuose įviliodami į transportavimo dėžę, bet niekur nekeliaukite – nebent iš kambario į kambarį. Tegu tai būna kelionės repeticija. Jei planuojate persikraustyti – retsykiais nusivežkite į naują vietą, padėkite jos daiktų, kad jaustųsi bent šiek patogiau.

Kitas stresą katei keliantis dalykas – naujas gyvūnas arba pasikeitusi šeimos situacija. Tiek naujas gyvūnas, naujagimis ar suaugęs žmogus, kuris apsigyvens kartu su kate, gali sukelti jai nemalonių pojūčių. Idealiu atveju katę reikėtų pratinti prie naujos situacijos. Paruošti naujam šeimos nariui nepavyks, bet pabandykite savo augintiniui sukurti geras emocijas su nauju žmogumi – ateidamas pas katę tegu naujas žmogus įteikia jai skanėstą.

Pasiruošimas dažnu atveju gali pristabdyti stresą ir nemalonų katės elgesį. Yra dar vienas būdas, kaip jai padėti naujose situacijose. Kačių uoslė puiki, 9–16 kartų jautresnė už žmonių, todėl kvapai joms labai svarbūs. Feromonai yra cheminiai junginiai, gaminami gyvūnų kūnuose. Jie skirti bendravimui. Kai gyvūnas jaučiasi saugiai, jis snukiu trinasi į baldų šonus, sienų kampus, palikdamas feromonus ant paviršių. Mokslas sugebėjo sukurti sintetinius feromonus katėms, kurie ramina ir nuteikia gerai, todėl galima išvengti streso arba jį sumažinti.

„Feliway“ yra sintetinė kačių ramybės metu išskiriamo feromono kopija, padedanti katėms ir katinams, nepriklausomai nuo lyties, sumažinti stresą. „Feliway“ efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais.

Kaip naudoti kačių feromonus „Feliway“?

Purkškite į transportavimo krepšį ir automobilį;

lytinio aktyvumo metu naudokite ant baldų ir sienų, durų, taip pat jei apšlapina daiktus namuose. „Feliway“ sumažino šlapinimąsi ant vertikalių paviršių (sienų, durų) iki 90 % atvejų;

purkškite feromonus ant gyvūno guolio ar draskyklės.

„Feliway“ elgesį koreguojančius feromonus reikia purkšti 8–10 kartų ne mažiau kaip 15 minučių prieš katei patenkant į patalpą ar automobilį, transportavimo krepšį (jį purkšti visus 4 narvelio kampus: 2 purškimai ant pagrindo ir 2 purškimai į „lubas“).

Optimaliam efektui pasiekti, prieš kelionę gyvūno reikėtų nešerti bent 6 val., vandens neriboti. Feromonų efektas išlieka 4–5 valandas. Feromonų poveikis katę ramins, o jos elgesys nekels jums patiems baimių. Streso sumažinimas abiem pusėms aktualus, kai pasikeičia gyvenamoji vieta, vykstama į ilgesnę kelionę.

Feromonai padės šuniui susidoroti su stresu 

Feromonus gamina ir taip „bendrauja“ įvairūs gyvūnai, ypač tie, kurie gyvena bendruomenėse. Skruzdėlių, bičių, vapsvų kolonijų elgesys yra valdomas feromonų, jais remiasi ir kalmarai, omarai, žuvys bei pelės. Šunys, kaip ir katės, taip pat reaguoja į feromonus ir yra jų veikiami. 2005 m. atliktas tyrimas parodė, kad dresuojami šuniukai su feromonais apipurkštais antkakliais buvo paklusnesni ir draugiškesni nei šuniukai be tokių antkaklių.

Feromonai labai padeda šunims išlikti ramesniems, kai yra didelis triukšmas, kai patenka į naują vietą. „Adaptil“ preparatas sukurtas kaip analogas laktuojančios kalės organizme besigaminančiam raminamąjį poveikį turinčiam feromonui, kuris teigiamai veikia šuniukus.

„Adaptil“ šunims padės tais atvejais, kai keičiate vietą, išvykstate į kitą šalį, šuo nurims 4–5 valandoms. Preparatas padės išgyventi ir gamtos reiškinius – žaibą, griaustinį, šaudant fejerverkams ar įsijungus įkyriai signalizacijai. Feromonai nuramins tais atvejais, kai šuo turi likti vienas namuose, nors nėra įpratęs, turi nesaugumo jausmą.

Kaip dar padėti savo šuniui, kuris susiduria su stresu:

skirkite daugiau dėmesio ir laiko, žaiskite kartu, vaikščiokite;

dažniau išvesti į šunų parkus, kur jis galės bendrauti su kitais gyvūnais;

užtikrinkite, kad gyvūnas turi namuose savo vietą su guoliu, kur gali jaukiai ilsėtis ir nurimti;

kai šuo apsiramino po blaškymosi ar nepageidaujamo elgesio, apdovanokite jį skanėstu;

jei planuojate palikti baikštų šunį vieną namuose, prieš tai juo pasirūpinkite: išveskite į lauką, pašerkite, iššukuokite – likęs vienas jis ilsėsis po malonių procedūrų.

„Adaptil“ feromonų preparatas tinka tiek mažiems šunyčiams, tiek suaugusiems šunims, galite jį naudoti treniruočių metu ar mokant naujų komandų, kad gyvūnas būdamas ramus greičiau įsisavintų naują užduotį.

Feromonus šunims „Adaptil“ purkšti 8–10 kartų mažiausiai 15 minučių prieš šuniui patenkant į erdvę arba konkrečią vietą (automobilį, narvą, būdą, šunidę). Šis preparatas nemažina šunų agresijos.

Gyvūnams suteikti malonią aplinką turime sąmoningai, kurdami saugią aplinką, reaguodami į jų būdą ir elgesį. Prie pokyčių pratinkite po truputį, leiskite apsiprasti su nauja vieta ar nauju šeimos nariu. Raminančiai juos veiks specialūs sintetiniai feromonai, skirti katėms bei šunims.