Vasara prie vandens su šunimi: ką daryti, ko vengti
Ar galima vestis šunis į paplūdimius? Į bendrus paplūdimius šunų atsivesti negalima. Tai taikoma visų veislių ir dydžių augintiniams. Jie laukiami specialiai jiems skirtuose paplūdimiuose, kurių pajūryje yra trys (Nidoje, Smiltynėje, Melnragėje), o Vilniuje – Vingio parke prie Neries. Į kitus paplūdimius ateiti su augintiniu draudžiama.
Ką pasiimti į šunims skirtą paplūdimį? Nepamirškite ilgo pavadžio, maišelių ekskrementams, vandens ir skanėstų. Pravers kamuoliukas ar kiti neskęstantys žaislai.
Saugokite nuo saulės. Keturkojui sukurkite užuovėją nuo kaitros. Ką tik kirpykloje buvusiems arba trumpo kailio šunims taip pat derėtų parūpinti ir kremą nuo saulės. Šunys, kaip mes, irgi gali nudegti kaitrioje saulėje. Patepkite plikesnes odos vietas, ausis, pėdas, nosį. Rinkitės kremą be cheminių priedų su bent SPF 30 apsauga, atsparia vandeniui. Pasirūpinkite ir gyvūno pėdomis, kad karštas smėlis arba akmenys nesužeistų jų. Tam galite rinktis specialius batukus.
Ar prausti šunį po maudynių jūroje? Būtinai! Grįžę namo nuprauskite šunį švelniu gyvūnams skirtu šampūnu. Sūrus vanduo gali pažeisti kailį, o smėlis, patekęs į kailį, dirgina odą, todėl gali atsirasti bėrimų. Todėl geriausia muiluokite šampūnu du kartus, tada nuskalaukite tekančiu vandeniu.
Ar sūrus vanduo pavojingas šunims? Jūros vanduo netinka keturkojams. Druskos perteklius gali sukelti viduriavimą, sutrikti gyvūno virškinimas. Skatinkite šunį lakti vėsų švarų vandenį. Idealiai tiks specialiai gyvūnams lakinti skirtos sulankstomos gertuvės.
Užtikrinkite švarą ir tvarką. Jokiu būdu nepalikite ekskrementų paplūdimyje ar kitur gamtoje. Šunų išmatos kenkia gyvajai gamtai, todėl būtinai jas surinkite, kad išvengtumėte vandens ir dirvožemio užteršimo.
Šunys ir vabzdžių įkandimai: kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus
Žingsnis nr. 1. Prižiūrėkite namus. Siurbkite kilimus, valykite ir skalbkite augintinių gultus, kilimėlius, kad užkirstumėte kelią vabzdžių dauginimuisi namuose. Taip pat dažnai keiskite vandens dubenėlius. Kieme pasirūpinkite, kad nesikauptų lietaus vanduo – juk nenorite, kad uodai veistųsi šalia augintinių.
Žingsnis nr. 2. Stebėkite gyvūno elgesį. Blusos, erkės gali būti nematomi priešai. Todėl svarbu stebėti keturkojo veiksmus. Kasimasis, laižymasis, suirzimas grįžus iš lauko gali signalizuoti apie nelauktus svečius.
Žingsnis nr. 3. Kenkėjai spiečiasi aukštoje žolėje, todėl jei jūsų keturkojis neturi apsaugos, neleiskite jam ten užsibūti. Erkės gali pernešti rimtus negalavimus sukeliančias ligas – Laimo ligą, anaplazmozę ir erlichiozę, todėl svarbu nupjauti žolę savo namų kieme, kur gali veistis šie kraujasiurbiai. Repelentiniai antkakliai ir purškalai atbaido ne tik nuo erkių, bet ir uodų, musių.
Žingsnis nr. 4. Apžiūra ir prausimas. Kailio ir odos apžiūrėjimas ir plovimas padės atsikratyti įkyrių kenkėjų. Šunims, kurių oda raukšlėta, reikia papildomos priežiūros (tai aktualu mastifams, buldogams, mopsams, šarpėjams ir kt. veislėms). Išsamiai apžiūrėkite pėdų pagalvėlės, pašalinkite nešvarumus ir įsitikinkite, kad po kailio kuokšteliais nėra erkių ar kitų kenkėjų.
Kaip pašalinti erkę? Jei prevencinės priemonės visgi nepadėjo, ir radote erkę ant gyvūno, nedelsdami pašalinkite ją. Naudodami pincetą suimkite kenkėją ir lėtai, tolygiai traukdami pašalinkite vienu judesiu. Erkę nuleiskite į kanalizaciją arba gerai suvynioję į servetėlę išmeskite į šiukšliadėžę. Po to nusiplaukite rankas.
Ką daryti įkandus bitei? Įprastai tai nesukelia nesklandumų, bet kai kurie šunys yra alergiški bičių įgėlimams. Tą išduoda patinimas, paraudimas, šuo po įgėlimo vemia arba viduriuoja, gali būti nestabilus. Net jei jūsų šuo nėra alergiškas, įgėlimai ant nosies ar snukio gali apriboti kvėpavimą. Nedelsdami skambinkite veterinarijos gydytojui, jei jūsų augintinį sugėlė daugiau nei viena bitė.
Leiskite vasarą su savo augintiniu smagiai. Ji bus sklandi ir jūsų tarpusavio ryšys tik pagerės, jei užtikrinsite apsaugą nuo galimų pavojų. Saugus augintinis, rami šeima – tokio laiko jūs nusipelnėte.