KOKIOS YRA ŠUNŲ VIDURIAVIMO PRIEŽASTYS IR GYDYMO BŪDAI?
Kas yra šunų viduriavimas?
Tiek suaugusiems šunims ir katėms, tiek jauniems šuniukams ir kačiukams viduriavimas yra dažnas virškinamojo trakto ligų simptomas, susijęs su svorio kritimu, bloga sveikatos būkle, vėmimu, skrandžio gurguliavimu ir vidurių pūtimu.
Kas sukelia šunų viduriavimą?
Viduriavimas apibrėžiamas kaip pakitusios konsistencijos ir (arba) dažnesnis išmatų išsiskyrimas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai kalbama apie šuniukus ir kačiukus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į veterinarą. Kitais atvejais galite palaukti kelias valandas ir pažiūrėti, kaip toliau klostysis situacija. Išmatų konsistencijos pasikeitimas gali pasireikšti netikėtai – tai yra tam tikrų negalavimų ūminės fazės požymis. Ilgiau nei 3 savaites trunkantis viduriavimas laikomas lėtiniu. Žinoma, neretai tinkamai negydomas ūminis viduriavimas tampa lėtiniu.
Pagrindinės viduriavimo priežastys:
- staigūs mitybos pokyčiai;
- prastas raciono balansas (sunkiau virškinamas arba netinkamose sąlygose laikomas ėdalas);
- per didelis granulių ar kitos formos ėdalo suvartojimas vieno ėdimo metu;
- ėdalo netoleravimas ar alergija, infekcinės ligos;
- parazitai;
- apsinuodijimas;
- pankreatitas.
Viduriavimą gali sukelti kitos sisteminės ligos, kurios taip pat gali sukelti malabsorbciją ir (arba) prastą žarnyno praeinamumą.
Ši liga gali paveikti plonąją ir storąją žarnas. Svarbu suprasti, kuo skiriasi plonosios ir storosios žarnų sutrikimų sukeltas viduriavimas.
Plonosios žarnos sutrikimų sukeltam viduriavimui būdingi šie klinikiniai požymiai:
- svorio kritimas;
- sumažėjęs apetitas;
- bendras nuovargis;
- skausmas (net ir pertraukų tarp tuštinimosi metu);
- padidėjęs išmatų tūris;
- nedidelis tuštinimosi dažnis (4–5 tuštinimaisi per dieną);
- suvirškintas kraujas (melena).
Storosios žarnos sutrikimų sukeltam viduriavimui būdingi šie klinikiniai požymiai:
- stabilus svoris;
- nepakitęs apetitas ir bendra būklė;
- sumažėjęs išmatų tūris kiekvieno tuštinimosi metu;
- didelis tuštinimosi dažnis (10–15 tuštinimųsi per dieną);
- beveik skysta išmatų konsistencija, dažnai su gleivėmis, nesuvirškintu krauju (ryškiai raudonos spalvos).
Ką daryti, jei mano naminis gyvūnas viduriuoja?
Jei šuo ar katė yra suaugę, viduriuoja neseniai ir be viduriavimo nėra kitų simptomų (pavyzdžiui, nuovargio, vėmimo ar atsisakymo ėsti), patariama palaukti 24 valandas ir sumažinti duodamo ėdalo kiekį, nekeičiant ėdalo sudėties ir kilmės. Pravartu gyvūnui įpilti pakankamai vandens, nes dėl viduriavimo visuomet netenkama daugiau skysčių, kas sukelia dehidrataciją. Gyvūnas turi gerti vandenį, kad būtų atstatytas skysčių kiekis organizme. Taigi, vanduo gali padėti sušvelninti augintinio patiriamą skausmą.
Šunims ir katėms taip pat galite duoti ėdalo papildų žarnyno mikroflorai palaikyti, pavyzdžiui, probiotikų.
Kita vertus, be veterinarijos gydytojo leidimo draudžiama gyvūnams duoti vaistų virškinimo sistemos gleivinės apsaugai ar žmonėms skirtų vaistų (pavyzdžiui, „Smecta“!).
Jei savo naminio gyvūno išmatose pastebėjote kirmėlių, turėtumėte apsvarstyti galimybę išnaikinti kirminus veterinaro rekomenduotu preparatu.
Jei augintinis pradeda atsisakyti ėdalo, atrodo pavargęs ar prislėgtas, o viduriavimas susijęs su vėmimu, geriausia nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Visada patartina kreiptis į veterinarą, jei šuniukas ar kačiukas viduriuoja, ypač jei jis dar nepaskiepytas. Jauno amžiaus gyvūnai turi žymiai mažesnes sukauptos energijos atsargas nei suaugę gyvūnai, todėl jiems net trumpas badavimas ar lengva dehidratacija gali tapti labai pavojingi. Jie taip pat dažniau užsikrečia parazitais ir infekcinėmis ligomis, todėl jų gebėjimas susidoroti su liga sumažėja.
Galų gale, šuniukai taip pat dažnai praryja įvairius daiktus dėl smalsumo ar kitų priežasčių. Tai gali sukelti sunkių žarnyno pažeidimų, kurie, laiku nesiimant reikiamų priemonių, dažnai gali tapti mirties priežastimi.
Todėl patartina laikytis šuniukams ir kačiukams kruopščiai veterinarijos gydytojo sudaryto skiepijimo ir dehelmintizavimo plano. Taip pat iš jiems skirtų erdvių būtina pašalinti galimai nevirškinamus objektus ir medžiagas (taip pat, kaip ir auginant vaikus).
Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 48 valandas arba jei sutrinka bendra šuns ar katės būklė (prarandama forma, trūksta apetito), arba jei pasireiškia kiti simptomai (pavyzdžiui, vėmimas), kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Veterinarijos gydytojas, atsižvelgdamas į gyvūno būklę ir klinikinės apžiūros ir (arba) papildomų tyrimų duomenis, galės parinkti gydymą.
Viduriuojančios katės ar šuns išmatose pastebėtas kraujas visada kelia didelį šeimininkų susirūpinimą. Jei šis kraujas nėra itin gausus ir ryškiai raudonos spalvos, greičiausiai tai tik kapiliarų trūkimas, todėl baimintis nereikėtų. Kita vertus, jei išmatos yra beveik juodos spalvos, tai ženklas, kad kraujas buvo suvirškintas, todėl darytina išvada, kad jis radosi dėl pažeidimų pradinėse virškinamojo trakto dalyse, todėl būtinas greitas ir tinkamas gydymas. Tačiau, laimei, tokie atvejai pasitaiko daug rečiau.
Kaip iš išmatų nustatyti, ar mano naminis gyvūnas serga?
Išmatų balas – tai klinikinė skalė nuo 1 iki 5 (1 – sausos ir kietos išmatos, 5 – skystos), naudojama išmatoms (konsistencijai, formai, spalvai) įvertinti, nes tai yra virškinimo sistemos veiklos ir jūsų naminių gyvūnų virškinimo sistemos sveikatos rodiklis.
Tinkamos išmatos yra minkštos (ne per minkštos ir ne per kietos), nedidelių pagaliukų formos, rudos arba šokolado spalvos. Tai ženklas, kad jūsų augintinis tinkamai virškina.
Išmatos gali būti įvairių spalvų, atsižvelgiant į suėstą ėdalą ir gyvūno sveikatos būklę.
- Rudos arba smėlio spalvos išmatos laikomos normaliomis.
- Jei spalva per tamsi (juoda), tai gali reikšti kraujavimą iš plonosios žarnos.
- Per šviesi (geltona ar oranžinė) spalva gali byloti apie kepenų sutrikimą arba visišką tulžies latako nepraeinamumą.
- Bespalvės (pilkos ir riebios) išmatos gali rodyti tulžies arba kasos sutrikimus.
- Žalios išmatos gali reikšti tulžies pūslės problemą arba tai, kad jūsų gyvūnas suėdė per daug žolės (ji paprastai matoma).
Pastebėjus bet kurį iš šių pokyčių patartina kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Mano šuo viduriuoja, kaip jį gydyti?
Sergantiems gyvūnams viduriavimo laikotarpiu nebūtina skirti badavimą. Keletas tyrimų parodė, kad ankstyva enterinė mityba, kurią gerai toleruoja net pankreatitu sergantys šunys ir katės, yra naudinga. Dažnas nedidelių, lengvai virškinamo ėdalo porcijų vartojimas daugumai viduriuojančių gyvūnų yra saugus ir sveikas.
Mityba – tai virškinamojo trakto sutrikimų turinčių gyvūnų gydymo proceso dalis.
- Reikėtų siekti, kad gyvūno racione būtų itin aukštos kokybės sudedamosios dalys.
- Ėdalas turi būti lengvai virškinamas, nes nesuvirškintus ėdalo komponentus fermentuoja storosios žarnos mikroflora ir tai gali turėti neigiamą poveikį (dujų susidarymas, vidurių pūtimas, viduriavimas).
- Baltymų ir angliavandenių virškinamumas turi būti maksimaliai padidintas, kad maistinės medžiagos būtų lengviau pasisavinamos plonojoje žarnoje.
- Ėdale, skirtame virškinamojo trakto ligomis sergantiems gyvūnams, turėtų būti mažesnis kiekis lengvai virškinamo krakmolo.
Jei augintinis neėda įprasto ėdalo, galima jam paruošti natūralią gydomąją priemonę iš:
- labai gerai išvirtų ryžių;
- vištienos;
- mažai maistinių skaidulų turinčių daržovių, pavyzdžiui, virtų morkų.
Tačiau jokiu būdu neduokite daug maistinių skaidulų turinčių daržovių, pavyzdžiui, artišokų ar žirnių. Ryžiai – labai lengvai virškinami grūdai, nes juose yra mažai šakotojo krakmolo (amilopektino), o skaidulų kiekis juose taip pat labai mažas. Ryžių baltymai neturi kryžminio antigeno su kviečių glitimu ir retai būna susiję su maisto alergijomis ir netoleravimu. Taip pat svarbu, kad ryžiai būtų baltieji, nes ruduosiuose ryžiuose yra daug maistinių skaidulų, kurios apsunkina žarnyno praeinamumą ir sunkina klinikinę būklę.
Bet kokiu atveju, kokybiškas sausas ėdalas ir dietinis bei lengvai virškinamas ėdalas patenkins sergančio gyvūno mitybos poreikius. Tokį ėdalą galima duoti ėsti ilgą laiką, nesibaiminant, kad naminiam gyvūnui pritrūks kokių nors maistinių medžiagų. Jei pastebėjote, kad jūsų šuo ar katė tuštinasi standesnėmis išmatomis, kelių dienų bėgyje palaipsniui galima vėl pradėti duoti įprasto ėdalo. Vyresnio amžiaus šuniui ar katei, kurių virškinamasis traktas yra pažeidžiamesnis, rekomenduojama visą laiką duoti kokybiško ir lengvai virškinamo ėdalo.
Kai kurių šunų veislių, pavyzdžiui, vokiečių aviganio, Labradoro retriverio, prancūzų buldogo virškinamasis traktas yra ne toks efektyvus, todėl išmatos yra laisvesnės. Taigi, svarbu, kad jie gautų kokybiško ėdalo.
Kai kurie gyvūnai taip pat gali netoleruoti ėdalo arba būti jam alergiški. Tokiais atvejais galite jiems duoti hipoalerginių maisto produktų, padedančių sustabdyti viduriavimą, kuris savo ruožtu sukelia kitus susijusius simptomus.
Kaip natūraliai sustabdyti šuns viduriavimą?
Reikėtų vengti staigaus mitybos režimo keitimo.
Bet kokiu atveju, gyvenimo eigoje šunų ir kačių, atsižvelgiant į amžių, ligas, fiziologinės būklės pokyčius (sterilizaciją arba kastraciją), aktyvumo lygį (fizinė būklė, nėštumas ir (arba) laktacija), mityba turi būti keičiama. Būtina pakeisti gyvūnų mitybą iš augimui adaptuotos mitybos į suaugusiesiems pritaikytą – nuo fiziologiniams poreikiams pritaikytos iki dietinės mitybos, jei yra tam tikrų sveikatos problemų.
Virškinimo sistemai, ypač gyvūnų žarnyno mikrobiotai, reikia šiek tiek prisitaikyti prie naujo ėdalo, kad nesutriktų jos veikla.
Norint užkirsti kelią tokiems sutrikimams, bet kokius mitybos pakeitimus reikia įvesti laipsniškai, taikant ne mažiau kaip vienos savaitės pereinamąjį laikotarpį, kasdien maišant vis didesnį naujo ėdalo kiekį su senuoju. Tarkime, pirmąsias dvi dienas ketvirtadalis (25 %) įprasto ėdalo pakeičiamas atitinkamu kiekiu naujo ėdalo. Kitas dvi dienas maišoma per pusę naujo ir seno ėdalo. Paskutines dvi dienas 75 % naujo ėdalo sumaišoma su 25 % seno ėdalo. Po to duoti tik naują ėdalą. Jei jūsų šuo ar katė yra ypač jautrūs, galima dar pailginti kiekvieną iš minėtų etapų.
Žiūrėkite, kad neperšertumėte gyvūno ir (arba) nešertumėte prastos kokybės žvėriena.
Per didelis ėdalo, kurio jūsų augintiniai nėra įpratę ėsti (kaulų, maisto likučių, pieno), vartojimas gali sukelti viduriavimo protrūkius.
Prastos kokybės pramoniniai maisto produktai taip pat gali sukelti viduriavimą, nes juose yra prastai virškinamų baltymų arba per daug riebalų.
Norint užtikrinti gerą virškinimo sistemos sveikatą, jūsų šuniui ar katei reikia skirti kokybiška mitybą, vengiant staigių pokyčių, kurie galėtų susilpninti jų žarnyno mikroflorą. Žarnyno mikrobiota užtikrina virškinimą ir apskritai prisideda prie bendros gyvūnų sveikatos.
Sausas maistas „Prestige“ šunims ir „Crocktail“ katėms papildytas probiotiku Enterococcus faecium, siekiant kasdien užtikrinti optimalų virškinimą. Tai naudingoji bakterija, kuri kolonizuoja šunų ir kačių žarnyną potencialiai patogeninių bakterijų sąskaita.
Preparatai sklandžiam virškinimui