Požymiai, kurie išduoda, kad katė galimai serga kvėpavimo takų liga
Katės savo prigimčiai būdingu individualumu ir lėtesniu būdu geba ilgai nuslėpti ligų simptomus. Kvėpavimų takų sutrikimai – ne išimtis, bet pastebėkite šiuos požymius:
- Čiaudi, matomos išskyros iš nosies ir akių
- Nebeėda
- Opos ant liežuvio arba akių
- Sunkiai kvėpuoja, lekuoja.
Šie požymiai signalizuoja, kad reikia susirūpinti savo kailiniuotos namų šeimininkės sveikata.
Dažna kačių liga – kačių gripas (rinotracheitas)
Pati dažniausia kačių viršutinių kvėpavimo takų infekcija yra rinotracheitas, dar vadinamas kačių gripu. Skaičiuojama, kad apie pusė naminių kačių yra sirgusios rinotracheitu, o bešeimininkių kačių – dar daugiau.
Kaip katė apsikrečia? Katinas ar katė, nepriklausomai nuo lyties, „pasigauna“ virusą tiesiogiai kontaktuodamas su užkrėtusiu gyvūnu. Virusas išsiskiria su seilėmis iš užkrėstos katės akių ir nosies. Taigi, jei žinote, kad jūsų katė serga – laikykite ją tik namuose ir atokiai nuo kitų gyvūnų. Tokie virusai taip pat gali būti platinami ir netiesiogiai, pavyzdžiui, ėdant ar lakant iš to paties dubenėlio, gulint tame pačiame guolyje, naudojantis ta pačia kraiko dėžute kaip apsikrėtęs gyvūnas, per žmogaus rankas.
Labiausiai dėl silpnesnio imuniteto susirgę rinotracheitu dėl savo gyvybės kovoja kačiukai ir vyresnės katės. Nors rinotracheitas praeina savaime per kelias savaites, svarbu užkirsti kelią šiam susirgimui.
Labai svarbu, kad visi kačiukai būtų paskiepyti nuo virusų, sukeliančių kačių gripą, dar vadinamo rinotracheitu. Vakcinacijos kursas turėtų prasidėti kačiukui sulaukus 8 savaičių, o pakartotinai skiepyti derėtų remiantis veterinaro rekomendacijomis.
Kačiukus reikia laikyti uždarose patalpose ir toliau nuo kitų kačių, kol jie neskiepyti. Apsirgę kačių gripu augintiniai turi būti izoliuoti nuo kitų kačių, kol visiškai pasveiks. Atskirai plaukite ir valykite jų kraiko dėžutes, gultus, paklotus ir ėdalo dubenėlius.
Kačių gripas dažniausias ankstyvą pavasarį ir rudenį.
Opos ant katės liežuvio gali pranešti apie kalicivirusą
Kačių kalicivirusas yra pavojingesnis už gripą, nes gali baigtis gyvūno nugaišimu ir sykį pasigavus šį virusą ir persirgus, gyvūnas lieka jo nešiotoju. Kalicivirusas perduodamas panašiai kaip rinotracheitą sukeliantis virusas – sergantis gyvūnas perduoda sveikam per seiles, nosies arba akių išskyras. Labiausiai kalicivirusą išduoda opos burnoje, ant liežuvio. Sergančiai katei būdingas karščiavimas, nosies išskyros, dingsta apetitas, nes jai sunku ryti.
Nevakcinuotiems kačiukams ši liga yra labai pavojinga ir kai kuriais atvejais – mirtina. Tačiau net ir suaugusioms katėms, kurios buvo paskiepytos, kalicivirusas pavojingas.
Net ir pasveikęs nuo kaliciviruso, gyvūnas lieka nuolatiniu viruso nešiotoju. Kartą susirgusi katė gali vėl bet kada susirgti kalicivirusu. Tai, tikėtina, gali įvykti po didelio streso, pavyzdžiui, naujo šeimos nario, vietos pakeitimo.
Negydomas nuo kaliciviruso gyvūnas gali turėti akių problemų arba net apakti.
Kačių astma – reta, nepagydoma, bet valdoma kačių liga
Galbūt netikėta, bet katėms, kaip ir žmonėms, gali būti diagnozuojama astma. Kačių astma dar vadinama kačių lėtiniu bronchitu arba apatinių kvėpavimo takų liga. Kačių astma nėra dažna – ja serga apie 1 proc. Manoma, kad tai gali būti alerginės kilmės susirgimas, dažniausiai nustatomas vasarą ir toms katėms, kurios dažnai būna lauke.
Kačių astmą galima įtarti, jei gyvūnas švokščia, jį kamuoja dusulys, kosėja. Siamo ir orientalų veislės katės turi genetinį polinkį sirgti astma. Ši liga neišgydoma, bet valdoma ir paprastai gydymas duoda gerų rezultatų. Visgi įvykus astmos priepuoliui gyvūnas galiausiai gali nugaišti, todėl jo stebėjimas ir priežiūra būtina.
Veterinaras jums gali pasiūlyti auglinės kilmės preparatų stiprinti imunitetą ir valyti bronchus, pavyzdžiui, „ANIBIO Bronchio-Vital“.
Kas dirgina astma sergančias kates?
Vasarą – žiedadulkės, žiemą dėl prastesnio vėdinimo – rūkalai, dulkių erkutės. Visais metų laikais – kvepalai, smilkalai, dulkantis kraikas, įvairios buitinės chemijos priemonės. Jei įtariate savo kailiniuotajai draugei astmą arba jai ji yra diagnozuota, neįsileiskite jos ir į savo miegamąjį, nes patalynėje kaupiasi pleiskanos ir dulkių erkutės, kurios yra dažni alergenai.
Tai dažniausios katėms diagnozuojamos kvėpavimo takų ligos. Pavojingiausia iš jų – kalicivirusas, kuris gali baigtis nugaišimu, bet visais atvejais, jei pastebite pasikeitusį katės elgesį ir į peršalimą panašius simptomus, kreipkitės į specialistą.