Gyvūnai per karščius: kaip elgtis
Vasaros pradžioje arba pavasario pabaigoje suplanuokite vizitą pas veterinarijos gydytoją. Ištirkite, ar gyvūnas neturi vadinamųjų širdies kirmėlių. Dirofiliarioze susergama, kai užsikrėtęs uodas maitinasi sveiko gyvūno krauju ir vėliau prileidžia į keturkojį invazinių lervų.
Vasarą ir vėlyvą pavasarį, jei orai jau sukaitę, kambariuose išstatykite ne vieną dubenį su vandeniu. Keiskite vandenį reguliariai, o indą išplaukite. Pasirūpinkite, kad augintinis turėtų guolį pavėsyje, geriausia – pakeltą nuo įšilusių grindų.
Mokėkite atpažinti perkaitimo simptomus. Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, padažnėjęs širdies ir kvėpavimo dažnis, snaudulys, lengvas silpnumas, pusiausvyros netekimas yra pagrindiniai gyvūnų perkaitimo požymiai. Simptomai taip pat gali būti traukuliai, viduriavimas su krauju ir vėmimas, pakilusi kūno temperatūra. Jei auginate gyvūnus suplotais snukiais, ypač atidžiai vėdinkite ir vėsinkite kambarius, nes jie jautresni karščiui ir labiau rizikuoja patirti šilumos smūgį.
Pakirpkite šuns plaukus, bet neskuskite. Kailis padeda neperkaisti ir išvengti nudegimų. Kates dažniau šukuokite, kad atsivėsintų.
Niekada nepalikite gyvūnų prie vandens telkinio vienų ir nelaikykite vasarą uždarytame automobilyje.
Šie punktai svarbūs, kad augintinis kuo lengviau susitaikytų su karščio banga.
Kam didesnė rizika patirti šilumos smūgį?
Šunims labiau nei katėms. Apskritai šunys prasčiau nei katės priima karštį. Šunys taip pat negeba reguliuoti temperatūros taip, kaip mes, žmonės prakaituodami. Nei šunys, nei katės neprakaituoja. Šunys vėsinasi lekuodami, bet tai nėra taip efektyvu kaip prakaitavimas.
- Veislėms suplotu snukiu (mopsai, persų katės, Bostono terjerai, buldogai, Ši Cu).
- Jauniem arba senyviems, nusilpusiems gyvūnams. Širdies veiklos sutrikimai taip pat gali padidinti šilumos smūgio riziką.
- Nutukusiems gyvūnams arba tiems, kurių kailis storas (senbernarai, haskiai). Dėl prasto vėdinimosi jie labiau rizikuoja pavojingai perkaisti.
- Gyvūnams, kurie gyvena šiltai ir drėgnai. Leidžiant laiką šiltoje, drėgnoje aplinkoje išauga šilumos smūgio rizika.
- Aplinką pakeitusiems gyvūnams. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti šilumos smūgį, jei gyvūnas nėra pratęs prie karštos aplinkos. Tai ypač problematiška vasaros pradžioje, net jei nepakeitėte gyvenamosios vietos.
- Vežiojamiems automobilyje: buvimas mažoje, blogai vėdinamoje aplinkoje, pavyzdžiui, prikaitusiame automobilyje, gali sukelti šilumos smūgį. Atsiminkite, kad automobiliai gali greitai įkaisti ir viršyti lauko temperatūrą.
Kokia karščio žala gyvūnams?
Perkaitimas gali lemti neurologinius susirgimus ir vidaus organų problemas. Šilumos smūgis sukelia sisteminį uždegimą, kuris gali sukelti daugelio organų disfunkciją.
Žala centrinei nervų sistemai
Šilumos smūgis gali sukelti smegenų edemą, kraujavimą, infarktą ir/arba smegenėlių disfunkciją. Dažnai gyvūnai, kurių nervų sistema pažeista, būna kaip nesavi, apsvaigę, gali kamuoti traukuliai, netgi ištikti koma.
Žala virškinimo sistemai
Šilumos smūgis gyvūno virškinamajam traktui – sunkus išbandymas. Dėl pažeistos gleivinės į organizmą gali patekti bakterijų. Gyvūną gali pykinti, jis gali vemti.
Žala inkstams ir kitiems organams
Karštis labai pavojingas mūsų augintiniams. Jis gali pažeisti ir inkstus. Ūminis inkstų pažeidimas būdingas karščiuojant ir gali sukelti negrįžtamą inkstų funkcijos sutrikimą. Nesuvaldytas perkaitimas taip pat gali neigiamai paveikti kepenis, širdį (galimi širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas), plaučius (plaučių edema).
Šilumos smūgis gali sukelti sunkų daugelio organų nepakankamumą, kuris, deja, gali būti mirtinas. Pastebėjus perkaitimo simptomus būtina gyvūną iškart pernešti į gaivią ir tamsią vietą, vėsinti šaltais rankšluosčiais, duoti lakti truputį vandens. Aprimus gyvūno kvėpavimui, vykti į veterinarijos kliniką, kur specialistas įvertins pažeidimus ir skirs reikalingą gydymą. Saugokite savo keturkojus!